- Pradžia
- Mokslo laboratorija
- Nuovargis ir energijos trūkumas: kaip jaustis geriau?
Dėl greito gyvenimo ritmo, nuolatinis nuovargis yra dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Jeigu žmogus neranda laiko pailsėti ar pastebėti savo organizmo poreikių ir paprasčiausiai pasirūpinti savimi, ilgainiui prastėja gyvenimo kokybė, nes jaučiamas nuolatinis energijos trūkumas, išsiblaškymas, silpnėja imuninė sistema.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuovargis veikia mūsų sveikatą, kokios priežastys lemia šią būseną, mitybos įtaką geresnei savijautai, kokius vitaminus reikėtų vartoti bei kokių ligų pradžia gali būti nuolatinis nuovargio ir silpnumo jausmas.
Tikriausiai nestebina, kad nuolatinis nuovargis gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir bendrai savijautai. Paprastai tariant, jis gali sumažinti fizinį ir protinį aktyvumą, susilpninti imuninę sistemą ir padidinti įvairių ligų riziką.
Žmonės, kenčiantys nuo nuolatinio nuovargio, dažnai sunkiai išlaiko dėmesį, susiduria su atminties sutrikimais ir sumažėjusiu produktyvumu darbe ar moksluose. Žemas energijos lygis ilgainiui gali sukelti ir psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar lėtinis stresas.
Nuovargis taip pat gali paveikti miego kokybę. Nors gali atrodyti, kad kai žmogus jaučiasi pavargęs, užmigti turėtų būti paprasta, gali įvykti atvirkštinė reakcija – atsirasti nemiga. Tada žmogus papuola į „užburtą ratą“, nes tinkamai neišsimiegojus, nuovargis ir energijos trūkumas nuolat didėja.
Nuolatinis nuovargis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai yra susiję su gyvenimo būdo įpročiais, mityba, psichologine būsena bei įvairiomis ligomis.
Mityba yra svarbus energijos šaltinis, tad būtina užtikrinti, jog organizmas gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Pateikiame pavyzdžių, kokios mitybos klaidos gali daryti įtaką nuovargio jausmui.
Produktai, turintys daug cukraus, sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, dėl ko galime jaustis energingesni. Deja, kadangi cukrus yra greitai įsisavinamas, po to būna staigus cukraus lygio kritimas, dėl kurio žmogus jaučiasi dar labiau pavargęs. Piktnaudžiaujant daug cukraus turinčiais produktais, organizmas patiria „amerikietiškus kalnelius“, tad energijos lygis niekad tinkamai nesusireguliuoja.
Baltieji miltai ir produktai iš jų, tokie kaip batonas, makaronai, ryžiai ir kiti panašūs gaminiai yra perdirbti, todėl jų glikemijos indeksas yra aukštas. Glikemijos indeksas nurodo suvalgyto maisto įtaką cukraus kiekiui kraujyje po valgio. Kuo aukštesnis šis indeksas, tuo produktas labiau padidina cukraus kiekį kraujyje, tačiau šis poveikis yra trumpalaikis. Tai reiškia, kad energijos lygis organizme taip pat nėra stabilus.
Baltymai yra būtini raumenų masės palaikymui ir atstatymui. Nepakankamas baltymų kiekis gali lemti raumenų silpnumą ir nuovargį. Idealiu atveju, baltymai turėtų sudaryti bent 10-15% dienos kalorijų kiekio.
B grupės vitaminai, geležis, magnis, cinkas ir vitaminas D yra būtini energijos gamybai ir bendram organizmo funkcionavimui. Jų trūkumas gali sukelti nuovargį ir energijos trūkumą.
Skaidulos, esančios vaisiuose, daržovėse bei pilno grūdo produktuose padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, o tai yra svarbu norint palaikyti pastovų energijos lygį organizme. Mažai skaidulų turinti mityba gali lemti energijos svyravimus.
Vanduo yra būtinas daugeliui organizmo funkcijų, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie energijos gamybos. Jis dalyvauja metabolizmo procesuose, maistinių medžiagų ir deguonies pernešime, toksinų šalinime, kūno temperatūros reguliavime ir elektrolitų balanso palaikyme. Todėl tinkamas vandens kiekis yra būtinas, norint išlaikyti aukštą energijos lygį ir bendrą organizmo sveikatą.
Nors kofeinas gali suteikti trumpalaikį energijos pliūpsnį, per didelis jo vartojimas gali lemti dehidrataciją ir miego sutrikimus, kas ilgainiui sumažina energijos lygį.
Ne paslaptis, kad depresija ir nerimas gali stipriai paveikti ne tik bendrą savijautą, bet ir energijos lygį. Depresija dažnai sukelia nuolatinį nuovargį, mažina motyvaciją ir sukelia apatiją. Tuo tarpu nerimas gali sukelti nuolatinę vidinę įtampą, kuri išsekina organizmą ir neleidžia tinkamai pailsėti.
Viena dažniausiai pasitaikančių ligų yra lėtinio nuovargio sindromas (LNS), kuri pasižymi ilgalaikiu nuovargiu, sutrikusiu miego režimu arba nemiga. Kartais gali pasitaikyti ir sąnarių, raumenų bei galvos skausmai. Taip pat dėl nuolatinio nuovargio sumažėja atsparumas ligoms ir prasideda dažnos peršalimo ligos. Problema, kad panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos, tad norint nustatyti LNS, būtina atlikti išsamius tyrimus ir atmesti visus kitus galimus variantus.
Kita liga, susijusi su nuolatiniu nuovargiu, yra anemija, kurią dažniausiai sukelia geležies trūkumas. Ši būklė lemia sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje, dėl ko organizmas gauna mažiau energijos. Skydliaukės ligos, tokios kaip hipotireozė, taip pat gali būti nuovargio priežastimi, nes sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba lėtina medžiagų apykaitą. Cukrinis diabetas yra dar viena liga, kuri gali sukelti energijos trūkumą. Cukraus kiekio kraujyje svyravimai gali lemti nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes energijos kiekis organizme būna nepastovus.
Jeigu mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pakeitimas nepadeda padidinti energijos lygio, ypač jei susidūrėte su ligomis, kurios prisideda prie nuovargio skatinimo, rekomenduojama papildomai vartoti vitaminus ir mineralus. Žinoma, dėl to reikėtų pasitarti su savo gydytoju.
Nuolatinis nuovargis yra dažna šiuolaikinio žmogaus būsena. Energijos trūkumas gali būti susijęs su prastais gyvenimo būdo bei mitybos įpročiais ir sveikatos problemomis. Svarbu atpažinti, ar nuovargis tęsiasi per ilgai ir imtis veiksmų, kad išlaikytumėte gerą savijautą. Sveika mityba, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti energiją. Jei nuovargis tęsiasi nuolat, būtina pasikonsultuoti su gydytoju norint nustatyti to priežastį.
