Ingredientų balansavimas ir ką tai suteikia

Maisto papildai ir jų ingredientai

Šiandien žmogaus kūną suprantame kaip itin sudėtingą organizmą, kuris sudarytas iš daugybės kompleksinių sistemų. Širdies ir kraujotakos, raumenų bei centrinės nervų sistemų tarpusavio ryšiai yra labai glaudūs ir sudėtingi. Dar 1854 metais Henri Poincaré atrado trijų kūnų problemą, kuri padėjo pagrindus šiuolaikinei Chaoso teorijai, taikomai medicinoje. Anot jos, net vienas nedidelis pokytis organizme gali sukelti nekontroliuojamą įvykių seką, vedančią prie didelių pokyčiu. Dėl šių priežasčių, kalbant apie mūsų kūnų sveikatą ir maisto papildus, yra labai svarbu suvokti tiek trumpalaikį vieno vitamino poveikį, tiek ir skirtingų komponentų tarpusavio ryšį. Vartojant daugelį vitaminų ar kitų maisto papildų, būtina žinoti, kurie jų komponentai dera tarpusavyje ir veikia vienas kitą papildančiu (sinerginiu) principu.

Kodėl svarbu derinti maisto papildų vartojimą, dozes ir trukmę?

Visų pirma, tam, kad bet koks maisto papildas turėtų teigiamą poveikį mūsų organizmui, yra labai svarbi ne tik jo vienkartinė dozė, bet ir vartojimo trukmė. Kitas svarbus faktorius - vartojimo strategija. Pavyzdžiui, siekiant sumažinti geležies trūkumą, oraliniu būdu vartojama geležis gali būti geriama kasdien arba kas antrą dieną, kas, remiantis tyrimais, sukurtų efektyvesnį jos pasisavinimą ir geresnę hepcidino kontrolę. Tai 2017 metais „The Lancet Haematology“ žurnale atskleidė Stoffel ir kt. publikuotas tyrimas. Kartais net ir puikiai žinomų maisto papildų, kaip Omega 3 arba D vitamino, poveikis gali būti labai nedidelis arba jo gali nebūti išvis, jeigu vartojamos dozės yra per mažos. Todėl net ir ergogeniniu poveikiu pasižymintys vitaminai ir mineralai bei kiti ingredientai, esantys maisto papilde, visų pirma, turi būti tinkamai dozuojami ir vartojami tam tikru metu.

Tinkami, sinerginiu principu veikiantys maisto papildų komponentai – kodėl tai svarbu?

Yra žinoma, kad vitaminai D, K ir tokie mineralai, kaip kalcis ir magnis, veikia sinerginiu principu gerinant nervų sistemą. Tačiau žmogus per dieną turi gauti daug skirtingų maisto medžiagų: polifenoliai, tam tikri fermentai ar amino rūgštys, gaunamos su maistu ar maisto papildais, gali turėti labai svarbų vaidmenį mūsų organizme. Pavyzdžiui, kasdien mus veikiantis oksidacinis stresas turi neigiamą poveikį darbingumui ir sveikatos būklei. Oksidacinė žala atsiranda, kai kritinė pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų susidarymo ir antioksidacinės gynybos tampa nepalanki. Oksidacinis stresas, atsirandantis dėl disbalanso tarp laisvųjų radikalų gamybos ir antioksidacinės gynybos, yra susijęs su daugelio molekulių, įskaitant lipidus, baltymus ir nukleorūgštis, pažeidimais. Šiai žalai mažinti reikalingos tokios maisto medžiagos, kaip vitaminas C ar Q-fermentas

Kokie maisto papildų komponentai svarbūs žmonėms - sapiens?

Kiekvieną dieną su vartojamu maistu žmogus gauna labai daug skirtingų maisto medžiagų – vitaminų, mineralų, mikroelementų, skirtingų riebiųjų rūgščių ir kt. Maisto papildai ir priedai bei jų komponentai papildo natūraliai gaunamas maisto medžiagas. Pavyzdžiui, norint tinkamai pasisavinti tirpius riebaluose vitaminus, reikia juos vartoti kartu su riebiu maistu. Vitaminai D, A, K ir E – tirpstantys riebaluose vitaminai, yra kartu su kitais riebalais absorbuojami plonojoje žarnoje, vėliau patenka į limfą, po to – į kraują, o tada yra išnešiojami po visą organizmą. Šių vitaminų pasisavinimas organizme vyksta žymiai lėčiau nei vandenyje tirpių vitaminų. Norint, kad organizmas galėtų įsisavinti šiuos vitaminus, yra reikalingi riebalai. Maiste esantys riebalai palengvina minėtų vitaminų pasisavinimą, todėl juos rekomenduojama vartoti su sveikų riebalų turinčiu maistu arba iškart po maisto vartojimo. Šių vitaminų dozės neturi būti labai didelės, nes jie kaupiasi riebalų ląstelėse ir per didelis vitaminų kiekis gali turėti šalutinį poveikį. Dažniausiai vitaminų A ir E atsargos organizme yra gana gausios, o vitaminų D ir K, dažnu atveju, mums trūksta. Taip pat, remiantis literatūroje pateiktais duomenimis, vitaminą A rekomenduojama vartoti kartu su cinku, o vitaminą E su selenu - šie mikroelementai pagerina vitaminų įsisavinimą. Vartojimo trukmė taip pat vaidina labai svarbu vaidmenį. Pavyzdžiui, vitaminą D vartoti galima praktiškai ištisus metus, atitinkamai keičiant jo dozes. Skirtingai nuo riebaluose tirpių vitaminų, vandenyje tirpūs vitaminai organizme nėra kaupiami, o jų dozės gali būti didesnės, nes šių medžiagų perteklius yra pašalinamas su šlapimu. Remiantis moksline literatūra, vandenyje tirpūs vitaminai geriausiai įsisavinami esant tuščiu skrandžiu, o gerti juos rekomenduojama ryte likus 30 minučių iki pusryčių, išskyrus vitaminą B3 - ši medžiaga gerina miego kokybę, todėl yra rekomenduojama vartoti vakare. Vartojant skirtingus vitaminus ir maisto papildus, priklausomai nuo jų ingredientų tarpusavio ryšio, galime tikėtis labai gero poveikio net ir skirtingais metų laikais.