Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, dažnai kupinas įvairių pokyčių bei emocinių iššūkių. Nors pasitaiko atvejų, kai menopauzės simptomai yra vos jaučiami, kiekvienos moters patirtis yra unikali. Daugelis susiduria su fiziniais bei emociniais sunkumais, kurie gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti menopauzę, dažniausius jos simptomus ir pateikti praktinių patarimų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę šiuo pokyčių laikotarpiu.
Kas yra menopauzė?
Menopauzė yra natūralus procesas moters gyvenime, kai dėl hormoninių pokyčių išnyksta menstruacijos, kas reiškia vaisingumo etapo pabaigą. Šis procesas dažnai yra lydimas įvairių fizinių bei emocinių simptomų, nes moters organizmas turi prisitaikyti prie naujų hormonų lygių.
Nors kiekvienos moters patirtis yra skirtinga, paprastai menopauzė prasideda nuo 45 iki 55 metų. Svarbu žinoti, kad menopauzė yra skiriama į tris etapus:
- Perimenopauzė. Pereinamasis laikotarpis prieš oficialiai paskelbtą menopauzę, kuris trunka apie metus nuo paskutinių reguliarių menstruacijų. Šiuo laikotarpiu vargina nereguliarios mėnesinės, karščio bangos bei pagreitėjęs širdies ritmas.
- Menopauzė. Kai nuo paskutinių menstruacijų praeina maždaug 12 mėnesių, gydytojai oficialiai diagnozuoja menopauzės pradžią.
- Postmenopauzė. Nors sunku nustatyti, kada tiksliai baigiasi menopauzė, šis terminas apibrėžia tolimesnį moters organizmo etapą, pasibaigus reprodukciniam periodui.
Menopauzės simptomai
Kadangi menopauzė yra organizmo pokyčių metas, moterims atitinkamai pasireiškia įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Pateikiame keletą dažniausiai pasireiškiančių simptomų:
- Sumažėjęs vaisingumas. Kadangi estrogenų lygis krenta, atitinkamai mažėja ir moters vaisingumas, tad pastoti gali būti sudėtinga.
- Nereguliarios mėnesinės. Nors tai yra vienas pirmųjų menopauzės požymių, pastebėjus pokyčius rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ne tik menopauzės, bet ir įvairių ligų požymis.
- Karščio bangos. Jų metu viršutinėje kūno dalyje (dažniausiai veide, kakle arba krūtinėje) jaučiamas karščio antplūdis, kuris gali sukelti prakaitavimą bei raudonas dėmes ant odos.
- Naktinis prakaitavimas. Paprastai, naktinis prakaitavimas pasireiškia po karščio bangų epizodo. Pagrindinė to priežastis yra hormono estrogeno koncentracijos sumažėjimas.
- Nuotaikos svyravimai. Hormoniniai pokyčiai, miego sutrikimai bei nerimas dėl naujo gyvenimo etapo gali sukelti nuotaikos svyravimus, jautrumą bei depresines mintis.
- Nuovargis ir miego sutrikimai. Dėl nerimo, naktinio prakaitavimo ir padidėjusio poreikio šlapintis, menopauzės metu taip pat gali kilti miego problemų, o ilgainiui pradedamas jausti nuolatinis nuovargis.
- Makšties sausumas. Menopauzės metu pasireiškia makšties sausumas ir niežėjimas, o lytinių santykių metu gali būti jaučiamas diskomfortas. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti įvairius drėkiklius arba atitinkamus vaistus.
Kai kurios moterys taip pat jaučia padidėjusį širdies plakimą, galvos svaigimą, svorio augimą, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą bei susiduria su dėmesio koncentracijos sutrikimais. Menopauzei yra būdingas kaulų tankio mažėjimas, kuris ilgainiui gali sukelti osteoporozę. Šie simptomai dažnai yra susiję su hormonų disbalansu, kuris atsiranda, kai organizmas nustoja gaminti didelius estrogeno kiekius.
Kas gali palengvinti menopauzės simptomus?
Jeigu susiduriate su itin varginančiais menopauzės simptomais, galite kreiptis į gydytoją pasitarti, kaip būtų galima juos palengvinti. Menopauzė gali trukti bent kelis metus, tad kankintis neverta. Taip pat pateikiame keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti menopauzės simptomų intensyvumą.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarios mankštos, tokios kaip vaikščiojimas, pilatesas ar svorių kilnojimas, gali pagerinti nuotaiką, sumažinti karščio bangas, stiprinti kaulus ir pagerinti bendrą savijautą.
- Subalansuota mityba. Menopauzės laikotarpiu rekomenduojama ypatingai atkreipti dėmesį į savo mitybą. Vaisiai, daržovės bei pilno grūdo produktai gali padėti palaikyti normalų kūno svorį. Taip pat itin svarbu į savo racioną įtraukti maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D, nes jie padeda stiprinti kaulus ir mažina osteoporozės riziką.
- Streso valdymas. Relaksacijos technikos, tokios kaip meditacija, joga bei kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, kurie dažnai pasireiškia menopauzės metu.
- Terapijos ir specialus gydymas. Kai kurios moterys renkasi pakaitinę hormonų terapiją (PHT) menopauzės simptomams mažinti. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju dėl galimų šalutinių poveikių.
Kaip atrasti emocinę ramybę prasidėjus menopauzei?
Nors menopauzė yra natūrali kiekvienos moters gyvenimo dalis, pokyčių priėmimas gali būti iššūkis. Minėti streso valdymo pratimai (joga arba meditacija) bei fizinis aktyvumas gali padėti jaustis geriau ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Pateikiame dar keletą būdų, kaip naują gyvenimo etapą priimti lengviau.
- Edukacija menopauzės tema. Norint pasiruošti naujam organizmo etapui ir lengviau susidoroti su iššūkiais, rekomenduojama domėtis apie dažniausius menopauzės simptomus ir organizmo pokyčius. Žinojimas, jog daugelis moterų patiria panašius sunkumus, gali suteikti stiprybės.
- Emocinis palaikymas. Pokalbiai su šeima ir artimaisiais gali padėti jaustis geriau. Žinant situaciją, aplinkiniams paprasčiau palaikyti ir suprasti, kai kankina prasta savijauta ar nuotaikų kaita. Svarbu neužsidaryti savyje ir pasidalinti savo mintimis su kitais. Bendravimas su moterimis, kurios išgyvena tą patį gali taip pat sumažinti vienatvės jausmą ir palengvinti emocinius sunkumus.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Psichologo konsultacijos ir kognityvinė elgesio terapija yra naudingos priemonės menopauzės metu, siekiant pakeisti negatyvų mąstymą, pažinti save ir išmokti reaguoti į netikėtas emocijas. Tai padeda moterims priimti menopauzės sukeltus pokyčius kaip natūralius organizmo procesus.
Vitaminai, kurie gali padėti menopauzės metu
Be fizinių ir emocinių būdų palengvinti menopauzės simptomus, vitaminai taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiame moters organizmo etape. Pateikiame keletą vitaminų, kuriuos, su gydytojo rekomendacija, galima vartoti norint jaustis geriau.
- Vitaminas D yra ypač svarbus kaulų sveikatai, kadangi jis padeda organizmui įsisavinti kalcį, kurio trūkumas gali padidinti osteoporozės riziką. Rekomenduojama daug laiko praleisti lauke, nes vitaminas D organizme natūraliai gaminasi odai sąveikaujant su UVB spinduliai, arba vartoti papildus.
- Vitaminas E gali padėti sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Jis taip pat veikia kaip antioksidantas, tad yra naudingas organizmui.
- B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12, gali pagerinti nuotaiką ir padėti išlaikyti aukštą energijos lygį. Jie taip pat yra svarbūs smegenų veiklai bei gali padėti sumažinti depresijos ir nerimo riziką.
- Kalcis. Kadangi menopauzė yra susijusi su kaulų tankio mažėjimu, svarbu užtikrinti pakankamą kalcio kiekį organizme, kad sumažėtų osteoporozės rizika. Pagrindiniai kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žaliosios daržovės bei sintentiniai papildai.
Menopauzė yra neišvengiamas ir natūralus moters organizmo procesas. Nors fiziniai ir emociniai pokyčiai gali būti sudėtingi, juos įmanoma suvaldyti tinkamai rūpinantis savo kūnu ir emocine būkle. Sveika gyvensena, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sušvelninti nemalonius simptomus, o emocinis palaikymas leis priimti šiuos pokyčius lengviau. Menopauzė yra dar vienas gyvenimo etapas kelyje link savęs pažinimo ir asmeninio augimo.
