Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, yra viena svarbiausių mūsų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jis atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, užtikrina gerą kaulų ir dantų būklę, palaiko pastovų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje bei stiprina imunitetą. Tačiau, kaip ir daugelio kitų vitaminų, vitamino D žmonėms dažnai trūksta. Ši problema yra ypač plačiai paplitusi šiauriniuose kraštuose, kur saulės spindulių gauname nepakankamai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie simptomai išduoda vitamino D trūkumą, kada šis trūkumas pasireiškia dažniausiai bei ar galima vitaminą D gauti iš maisto.
Simptomai, išduodantys vitamino D trūkumą
Vitamino D trūkumo simptomai gali būti lengvai supainiojami su kitomis sveikatos problemomis. Pateikiame keletą simptomų, kurie turėtų atkreipti jūsų dėmesį ir paskatinti pasidaryti reikalingus tyrimus.
- Nuovargis ir silpnumas. Vienas pagrindinių vitamino D trūkumo simptomų yra nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, net ir pakankamai miegant. Tyrimai rodo, kad žemas vitamino D lygis organizme gali būti susijęs su nuolatinio nuovargio jausmu.
- Kaulų ir sąnarių skausmas. Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, todėl jo trūkumas dažnai lemia kalcio apykaitos sutrikimus. Dėl šios priežasties silpnėja kaulai, tad atsiranda sąnarių bei raumenų skausmas.
- Silpna imuninės sistema. Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ar kitomis infekcijomis, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta vitamino D. Įvairūs moksliniai tyrimai pastebi, kad esant vitamino D trūkumui dažniau pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos bei padidėja rizika susirgti gripu.
- Psichologiniai sutrikimai. Tyrimai rodo, kad žemas vitamino D kiekis gali būti susijęs su depresijos simptomais bei prasta nuotaika. Tai yra ypač pastebima šaltuoju metų laiku, kai saulės šviesos mažai, dėl ko prastėja vitamino D sintezė organizme.
- Plaukų slinkimas. Nors plaukų slinkimą gali lemti daugybė veiksnių, vitamino D trūkumas gali būti vienas iš jų. Jis yra būtinas ląstelių, iš kurių išsivysto plaukų folikulai, susidarymui. Ilgainiui, kai kuriems žmonėms vitamino D stoka gali sukelti alopeciją – autoimuninį sutrikimą, dėl kurio slenka plaukai.
- Lėtesnis žaizdų gijimas. Vitamino D trūkumas taip pat gali būti lėto žaizdų gijimo po operacijų ar traumų priežastimi. Tai yra susiję su jo svarba imuninės sistemos veiklai ir audinių atsinaujinimui.
Svarbu pabrėžti, kad panašūs simptomai gali būti ir kitų ligų rodiklis. Rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą medicinos įstaigoje, kad sužinotumėte, ar būtent tai yra jūsų prastos savijautos priežastis.
Kada dažniausiai pasireiškia vitamino D trūkumas?
Vitamino D trūkumas dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laikotarpiu, kai sumažėja saulės spindulių kiekis, tad negalime gauti šio vitamino įsisavinti per odą. Ypatingai Šiaurės Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, nuo rudens iki pavasario mėnesių saulės spindulių būna mažai, todėl daugeliui žmonių trūksta vitamino D.
Be to, vitamino D trūkumo rizikos grupėms priklauso vyresnio amžiaus žmonės, nes jų oda gamina mažiau vitamino D, net ir gaunant pakankamai saulės spindulių. Į šią grupę taip pat patenka žmonės, turintys tamsesnę odą, nes jų odos pigmentas mažina galimybę absorbuoti ultravioletinius spindulius. Kūdikiai ir vaikai, ypač tie, kurie mažai būna lauke, taip pat susiduria su didesne vitamino D trūkumo tikimybe. Taip pat žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose arba naudojantys apsaugines priemones nuo saulės, rizikuoja nepasisavinti vitamino D natūraliai.
Vitamino D trūkumas taip pat gali pasireikšti tiems, kurie turi virškinimo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, jiems yra diagnozuota celiakija arba Krono liga. Tokiu atveju, organizmas negali efektyviai absorbuoti maistinių medžiagų, tad net ir vartojant vitamino D papildus, gali prireikti papildomos medicininės priežiūros.
Ar galima gauti vitamino D iš maisto produktų?
Nors saulės šviesa yra pagrindinis vitamino D šaltinis, šio vitamino taip pat galima gauti iš maisto produktų. Tačiau maisto šaltinių, kuriuose yra pakankamai vitamino D, nėra labai daug.
- Riebi žuvis. Lašiša, tunas, skumbrė ir sardinės yra puikūs vitamino D šaltiniai. Be to, šios žuvys turi ir daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios taip pat prisideda prie geresnės bendros savijautos.
- Kiaušinio trynys. Nors dėl vištų auginimo sąlygų vitamino D kiekis gali svyruoti, kiaušiniuose esantis trynys yra neblogas šaltinis.
- Sviestas ir sūris. Šie pieno produktai taip pat turi vitamino D. Nors jo kiekis nėra didelis, sūrio ir sviesto vartojimas kartu su kitais maisto produktais gali padėti kompensuoti šio vitamino trūkumą.
- Kepenys. Gyvūnų, pavyzdžiui, jautienos ar menkių kepenėlės, turi daug vitamino D. Nors šis produktas nėra labai populiarus kasdieniame maisto racione, jis gali būti naudinga papildoma priemonė esant rimtam vitamino D trūkumui.
Be natūralių maisto šaltinių, daugelis produktų yra praturtinti vitaminu D. Tai gali būti pieno produktai, jogurtai, sultys ar dribsniai, kurių gamintojai siekia padėti žmonėms gauti reikiamą vitamino D kiekį per maistą.
Nepaisant to, vien iš maisto produktų sunku gauti pakankamą kiekį vitamino D, ypač jei jūsų kasdienėje mityboje nėra daug minėtų šio vitamino šaltinių. Todėl dažnai rekomenduojama vartoti vitamino D papildus, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Žinoma, dėl papildų vartojimo reikėtų pasitarti su savo gydytoju.
Vitamino D trūkumas yra dažna ir rimta problema, kuri gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus – nuo nuovargio, iki kaulų problemų ar imuninės sistemos susilpnėjimo. Rizikos grupėms svarbu sekti savo vitamino D lygį kraujyje ir, prireikus, atstatyti šį trūkumą maisto, papildų ir saulės spindulių pagalba. Norint pasirūpinti savimi ir išvengti rimtesnių sveikatos pasekmių, svarbu reguliariai tikrintis savo vitamino D lygį, ypač šaltuoju metų laiku.
