- Pradžia
- Mokslo laboratorija
- Geriausi vitaminai imunitetui stiprinti: kokius pasirinkti?
Atvėsus orams, daugelis organizmą skuba stiprinti papildomais vitaminais. Tačiau atsakyti į klausimą, kokie vitaminai imunitetui gali apsaugoti nuo peršalimo ir prastos savijautos, nėra taip paprasta. Dėl šios priežasties nusprendėme išskirti keletą svarbiausių vitaminų, kurių reikėtų ieškoti renkantis aukščiausios kokybės papildus, skirtus organizmui apsaugoti.
Dabar, kai vitaminai imunitetui stiprinti sudaro didžiąją dalį vaistininkų rekomenduojamų papildų, pasiklysti papildų įvairovėje ypač paprasta. Vitaminai rudeniui ir žiemai dažniausiai pristatomi kaip kompleksai, kuriuos sudaro pagrindinės imunitetą stiprinančios medžiagos. Vitaminas C imunitetui specialistų vis dar laikomas vienu universaliausių ir tinkamiausių pasirinkimų, jis rekomenduojamas praktiškai kiekvienu atveju. Tačiau, norint tinkamai apsaugoti organizmą šaltuoju metų laiku, vien vitamino C toli gražu neužtenka. Ypač svarbu žinoti, kokių vitaminų trūksta jūsų organizmui, kad galėtumėte jį tinkamai aprūpinti reikiamomis medžiagomis.
Nors pagrindiniai, būtiniausi vitaminai imunitetui dažniausiai gaunami su maistu, norint užtikrinti pakankamą jų kiekį ne visada užtenka tik sveikai maitintis. Konkrečių vitaminų poreikis gali skirtis – augti arba mažėti – priklausomai nuo jūsų amžiaus, fizinio aktyvumo, šalutinių sveikatos sutrikimų. Taigi, nors idealiu atveju mūsų organizmas visų vitaminų turėtų gauti su maistu, praktikoje tai labiau galima laikyti išimtimi nei pasitvirtinusia taisykle. Tam nemažai įtakos turi ir suformuoti mitybos įpročiai bei individualus kiekvieno organizmo gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas.
Verta akcentuoti tai, jog vitaminas C ne tik stiprina imunitetą, bet ir dalyvauja svarbiose fiziologinėse organizmo funkcijose: apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, greitina smulkių odos pažeidimų gijimą, padeda sušvelninti aknės paliktas žymes bei pasisavinti geležį. Vitaminas C taip pat stimuliuoja kolageno sintezę, kuri būtina ne tik subrendusiai odai (ypač moterų), bet ir sąnariams bei kremzlių audiniams, bendram sąnarių funkcionalumui.
Vitaminas E dažniausiai vadinamas grožio vitaminu, tačiau jis taip pat atsakingas už geros savijautos palaikymą. Jis žinomas kaip veiksmingai riebalus deginantis antioksidantas, apsaugantis vidaus organų sieneles nuo sužalojimų bei padedantis reguliuoti vitamino C kiekį organizme.
Tiems, kas svarsto, kiek vitamino C per dieną reikėtų suvartoti suaugusiam žmogui norint pajusti maksimalią jo naudą, vertėtų žinoti, jog vieno atsakymo nėra. Vitaminas C yra vienas iš vandenyje tirpių vitaminų, o tai reiškia, jog mūsų organizmas šio vitamino nekaupia. Būtent dėl šios priežasties, siekiant išlaikyti stiprų imunitetą ir maksimaliai apsisaugoti nuo streso sukeliamų bei kraujagyslių ir širdies ligų, vitaminą C rekomenduojama vartoti nuolat. Specialistų teigimu, bene dažniausiai pasirenkama 1 000 mg vitamino C.
Nors vitamino C trūkumas, dažniausiai pasireiškiantis dėl netinkamos mitybos, yra gana retas reiškinys tarp suaugusiųjų, pirmieji jo trūkumo požymiai pastebimi nesunkiai. Vitaminas C stipriai imuninei sistemai yra ypač reikšmingas, todėl vertėtų susirūpinti tada, kai pradedate pastebėti, jog dažniau peršąlate. Kiti požymiai: pradedate jausti sąnarių tinimą bei skausmus, atsiranda dantenų uždegimų, kurie dažniausiai pasireiškia kraujuojančiomis bei sutinusiomis dantenomis ir burnoje atsiveriančiomis žaizdelėmis.
Šio svarbaus vitamino trūkumą gali signalizuoti ir lėčiau nei įprastai gyjančios žaizdos, lūžinėjantys nagai ir plaukai. Atsižvelgiant į tai, jog vitaminas C turi įtakos kolageno gamybai, jo trūkumą gali išduoti ir paraudusi bei sausa oda, raukšlių išryškėjimas, daugiau ant odos atsirandančių mėlynių. Vitamino C kiekiu organizme rekomenduojama susirūpinti ir tiems, kurie dažnai jaučia nuovargį bei depresijos simptomus, apatiją, abejingumą.
Verta žinoti, jog, esant itin dideliam vitamino C trūkumui, gali prasidėti skorbutas, kuriam būdingas silpnumas, mažakraujystė, mėlynės, kraujavimas ir dantų netekimas.
Svarstant, kokie vitaminai imunitetui yra būtiniausi gerai savijautai palaikyti, svarbu pabrėžti cinko reikšmę organizmui. Cinkas ypač svarbus norint palaikyti stiprų imunitetą, nes jis apsaugo mūsų organizmą nuo toksinų ir pašalinių medžiagų, keliančių grėsmę imuninei sistemai. Šis papildas, kurio turi beveik visi vitaminai rudeniui, taip pat sąveikauja su trombocitais ir padeda krešėti kraujui, todėl pakankamas jo kiekis tampa ypač svarbus, kai kalbame apie pjūvių ir įbrėžimų ar kitų žaizdų gijimą.
Organizmui stokojant cinko, sulėtėja baltymų, angliavandenių ir riebalų metabolizmo procesai – paprastai tariant, kūnas negali gerai suvirškinti maisto ir tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties įvairaus amžiaus žmonėms dažniausiai ne tik trūksta energijos, bet ir tampa labai sunku numesti svorio. Cinko trūkumas dažnai neigiamai paveikia ir insulino kiekį, todėl tai dažnai sukelia sveikatai žalingų cukraus kiekio kraujyje pokyčių, kurie gali nulemti rimtas kraujotakos ligas.
Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų, svarbiausia yra stiprus imunitetas, o jį sustiprinti padės žuvų taukai, kuriuose gausu vitaminų A ir D. Gauti reikiamą omega-3 kiekį ypač svarbu moterims nėštumo laikotarpiu, nes nuo to priklauso ir kūdikio imunitetas – kūdikis riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Krūtimi maitinančioms moterims taip pat reikėtų gauti pakankamai DHR (Dokozaheksaeno rūgšties), ypač svarbios intelekto vystymuisi. Atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustatyta žuvų taukų nauda vaisiaus regėjimui bei smegenų vystymuisi. Šios medžiagos balansas itin reikšmingas gydant uždegimines ligas.
Kai pasirūpinti sveika mityba trūksta laiko, aprūpinti savo organizmą būtiniausiomis medžiagomis yra svarbiau, nei gali pasirodyti. Nuo to ne tik tiesiogiai priklauso mūsų išvaizda ir savijauta – ilgainiui svarbių medžiagų trūkumas gali paveikti mūsų sveikatą bei imunitetą.
Todėl, norint užtikrinti pakankamą medžiagų kiekį, omega-3 ir omega-6 svarba neginčijama. Pagrindiniu šių medžiagų šaltiniu laikoma šviežia ir kokybiška žuvis bei kiti gyvūninės kilmės produktai, tačiau vaistų rinkoje galima rasti ir daugybę didele šių medžiagų koncentracija pasižyminčių papildų. Juos vartodami, omega-3 ir omega-6 trūkumą organizme sumažinsite visiškai nesunkiai.
Nedaugelis žino, jog šios panašiu pavadinimu ir panašia chemine struktūra pasižyminčios riebalų rūgštys veikia visai skirtingai: omega-3 mažina uždegiminius procesus organizme, o omega-6 skatina uždegimų vystymąsi, tad šių riebalų rūgščių pusiausvyra mūsų organizme – tiesiog būtina.
Žmonės neretai klausia, kas gali nulemti rūgščių pusiausvyros disbalansą. Didžiausiu kaltininku galime įvardinti mūsų mitybos įpročių raidą – reikšmingi pokyčiai pastebimi nuo septintojo dešimtmečio, mat tuo metu masiškai išaugo perdirbto maisto, pigaus augalinio aliejaus bei pramoniniu būdu paruoštų patiekalų vartojimas.
Specialistų teigimu, toks didelis riebalų rūgščių disbalansas – potenciali daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis. Tai daug įtakos turi ir imunitetui – organizmas, negaudamas tinkamo subalansuotų rūgščių kiekio, nusilpsta, todėl dažnai peršalame, sergame įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taigi, tokias ligas kaip infarktas, insultas, astma, reumatas ir atopinis dermatitas neretai galima priskirti lėtiniams uždegimams, kuriuos ir sukelia omega-6 perteklius. Kartu atsirandantis omega-3 trūkumas dažniausiai pasireiškia odos sausėjimo, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės bei panašiomis problemomis.
Omega-3 nauda dažniausiai pastebima ne taip akivaizdžiai, kaip šių riebiųjų rūgščių stoka – kai jaučiamas stresas ir slogi nuotaika, neretai iš karto pastebima ir sulėtėjusi protinė veikla bei suprastėjusi atmintis. Omega-3 trūkumo nulemtos uždegiminės reakcijos ilgainiui sukelia širdies ligas bei kitus sunkius sveikatos sutrikimus.
Tam, kad būtų jaučiama tiek omega-6, tiek omega-3 nauda imunitetui, būtina subalansuoti šių rūgščių įsisavinimą. Įprastai suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 1 000 mg omega-3 riebalų rūgščių per dieną, tačiau, sergant širdies ar kitomis ligomis, dažniausiai rekomenduojama suvartoti 1 000 mg DHR (Dokozaheksaeno rūgšties) ir EPA (Eikozapentaeno rūgšties) derinio.
Tais atvejais, kai reikia kompensuoti žymų omega-3 trūkumą, rekomenduojama suvartoti apie 2 000 mg omega-3 riebalų rūgščių per dieną. Atsižvelgiant į tai, kad, norint pasiekti tokią dienos normą, per dieną reikėtų suvalgyti nuo 100 iki 3 000 g riebios žuvies, į pagalbą galima pasitelkti natūralius maisto papildus, o, siekiant didesnio efektyvumo, rekomenduojama tuo pat metu sumažinti maisto produktų, kuriuose gausu omega-6, vartojimą.
Gerai žinomas faktas, kad žuvų taukų aliejus – gaunamas iš riebių žuvų audinių, tačiau juo organizmą praturtinti galima ir įsigyjant specialių papildų su riebiosiomis rūgštimis. Vis dėlto, svarbu akcentuoti, kad renkantis žuvies produktų alternatyvą – natūralius žuvų taukus, gaunama omega-3 nauda skiriasi. Taip yra todėl, kad riebalų rūgštys trigliceridų pavidalu įsisavinamos kur kas geriau.
Ieškant produktų, kuriais būtų galima padidinti riebiųjų rūgščių suvartojimą, labiausiai rekomenduojama rinktis žuvį, tokią kaip lašiša, sardinės, silkė. Kita alternatyva galėtų būti mažas, į krevetę panašus jūros gyvūnas krilis. Krilių aliejus yra nepaprastai naudingas – jo sudėtyje esama natūralaus antioksidanto, vadinamo astaksantinu.
Kalbant apie omega-6 riebalų rūgštis, daugiausiai jų galima rasti mėsoje, perdirbtuose mėsos gaminiuose bei, žinoma, greito maisto produktuose. Nemažą šių rūgščių kiekį turi ir sūris, sviestas, vištų kiaušiniai, saulėgrąžų aliejus, sojų aliejus ir margarinas.
Vitaminas D yra gana unikalus, nes tai esminė maistinė medžiaga, kurią mūsų organizmas gali pasigaminti veikiamas UV spindulių (t. y. saulės spindulių). Jo taip pat yra tam tikruose maisto produktuose, įskaitant riebią žuvį. Neginčijama jo svarba ir imunitetui.
Tiek suaugusiam žmogui, tiek paaugliui vitaminas D reikalingas tam, kad padėtų reguliuoti kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Pastarieji yra gyvybiškai svarbūs kaulų, dantų, raumenų ir jungiamojo audinio sveikatai. Paaugliams vitamino D trūkumas netgi gali sutrikdyti normalų vystymąsi.
Specialistai rekomenduoja visiems vyresniems nei 4 metų vaikams ir suaugusiesiems rudenį bei žiemą kasdien suvartoti 10 mikrogramų (mcg) vitamino D. Vitaminą D gali tekti vartoti ir visus metus, jei didžiąją laiko dalį praleidžiate patalpose arba nuolat dengiate odą nuo saulės, mat tiesioginiai saulės spinduliai yra geriausias vitamino D šaltinis.
Net ir žinant, kokie vitaminai imunitetui labiausiai reikalingi jums, būtina apsvarstyti kainos ir kokybės aspektą. Tik tokiu būdu užsitikrinsite, jog vartojami papildai iš tiesų bus naudingi jūsų organizmui.
Pirma, renkantis papildus, specialistai rekomenduoja atsižvelgti į tai, ar jų kasdienėje normoje rasite reikiamą svarbiausių medžiagų kiekį. Nors ant papildų pakuotės dažnai rašoma, jog papildų imunitetui tabletėje yra visos dienos konkrečių medžiagų norma, vertėtų atsižvelgti į tai, jog kiekvieno organizmo medžiagų poreikis gali skirtis – tai priklauso nuo amžiaus, mitybos, lėtinių ligų. Taigi, prieš pradedant vartoti bet kokį naują produktą, reikėtų įsitikinti, kad nėra viršijama konkrečių medžiagų dienos norma. Neretai pasitaiko atvejų, kai vitaminai imunitetui pasižymi labai didele būtiniausių medžiagų norma, tačiau jų sudėtyje nėra papildomų, mažiau žinomų, bet ne mažiau svarbių sudedamųjų elementų, būtinų gerai savijautai palaikyti.
Antra, geriausiai žinomi prekių ženklai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas jūsų organizmui. Praktika rodo, jog į papildų rinką patekę iš tiesų kokybiški produktai savo vartotoją be didelių sunkumų randa tiesiog dėl savo efektyvumo. Todėl tiems, kurie pirmiausia ieško kokybės, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti papildų pakuotėms, ant kurių galima rasti ne tik išsamų produkto aprašymą, bet ir informaciją, susijusią su jų efektyvumą ir patikimumą patvirtinančiais tyrimais, kurie turi itin daug pridėtinės vertės įrodant produkto efektyvumą.
Trečia, nereikėtų stebėtis, jog geriausi vitaminai imunitetui pasižymi ne tik aukšta kokybe, bet ir ne pačia mažiausia kaina. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų skaičiuoti, kiek reikiamų medžiagų yra planuojamų įsigyti papildų kapsulėje. Nors kai kurie papildai gali pasirodyti ypač patrauklūs dėl didelio tablečių kiekio ir mažos kainos, dažniausiai tai – tik reklaminis triukas, nes tablečių sudėtyje nerasite pakankamo kiekio vitaminų. To pasekoje per dieną gali tekti suvartoti iki dešimties papildų tablečių, kad būtų gaunama reikiamų medžiagų dienos norma.
Ieškant, kokie geriausi papildai imunitetui galėtų papildyti jūsų kasdienį racioną, siūlome išbandyti svarbiausių medžiagų turinčius vitaminų rinkinius. Specialiai žiemos sezonui subalansuoti vitaminai imunitetui gerinti leis užtikrinti gerokai didesnį atsparumą peršalimo ligoms. Specialistų teigimu, žiemą ypač svarbu pasirūpinti savo gera savijauta, suteikiant organizmui visas būtinas medžiagas, kurių gali imti stigti dėl saulės trūkumo ir pasikeitusios mitybos. Šaltuoju metų laiku organizmas susiduria su įvairiausiais išbandymais – šalčiu, vitamino D trūkumu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, šviežių vaisių ir daržovių sumažėjimu maisto racione.
Specialististų teigimu, geriausi papildai imunitetui arba geriausias vitaminų rinkinys žiemai dažniausiai susideda iš keleto pagrindinių, imuniteto palaikymui itin svarbių medžiagų. Pirmoji jų – vitaminas D, padedantis palaikyti gerą kaulų, dantų būklę bei puikią imuninės sistemos veiklą. Ne paslaptis, jog šio vitamino trūkumas dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku, kai gauname mažai saulės spindulių. Jo efektyvumas pastebimas ne tik kalbant apie imunitetą, greitas poveikis dažniausiai pastebimas ir odai.
Antroji, ne mažiau svarbi medžiaga, kurios būtina ieškoti papilduose žiemai – Omega rūgštys (kurias dažniausiai sudaro omega 3 ir omega 6). Tinkamas jų balansas organizme svarbus dėl daugelio aukščiau išvardintų priežasčių, kurių pagrindinės – didesnis atsparumas tiek peršalimo, tiek lėtinėms ligoms. Trečias svarbus elementas, kurio būtina ieškoti papilduose žiemai – cinkas, kuris apsaugo mūsų organizmą nuo toksinų ir pašalinių medžiagų, keliančių grėsmę imuninei sistemai. Galiausiai, nuo imuniteto stiprinimo neatsiejama medžiaga – vitaminas C, kuris dažniausiai pasižymi prailginto veikimo formule ir yra žymimas žodžiu ProLong.
Specialistų teigimu, svarbu akcentuoti tai, jog rinkoje gausu žema kaina ir gražiomis pakuotėmis pasižyminčių papildų pasiūlymų. Tačiau, prieš šias įsigyjant, pasiūlymus rekomenduojama įvertinti atidžiau. Svarbiausia – kad ir kokius papildus imunitetui nuspręstumėte pasirinkti, įsitikinkite, kad jų sudėtyje esanti vitaminų norma atitinka dienos normą. Kitu atveju, už papildus imunitetui ne tik permokėsite, bet ir negausite reikiamo medžiagų kiekio, būtino gerai jūsų sveikatai ir savijautai. Išsirinkti kokybišką produktą gali padėti ir patikimo gamintojo pasirinkimas. Todėl daugiau dėmesio skirti gerai žinomiems prekių ženklams, kurių pardavinėjamų papildų efektyvumas yra patvirtintas moksliniais tyrimais.
