- Pradžia
- Ingredientai
- Vitaminas D
Vitaminas D yra visiškai kitoks nei dauguma kitų vitaminų. Tiesą sakant, tai yra steroidinis hormonas, gaminamas iš cholesterolio odai esant saulėje. Dėl šios priežasties vitaminas D dažnai vadinamas „saulės hormonu“. Tačiau saulės poveikis retai suteikia pakankamą vitamino D kiekį, todėl jo reikia gauti iš papildų ar pasitelkus tinkamą mitybą. Vis dėlto, tik nedaugelyje maisto produktų yra pakankamas šio svarbaus vitamino kiekis, o trūkumas yra labai dažnas.
Vitaminas D3 yra lipiduose tirpus hormonas, kuris svarbus išlaikant kalcio ir fosfato pusiausvyrą ir skatinant kaulų mineralizaciją. Egzistuoja dvi pagrindinės vitamino D formos: vitaminas D3 (cholekalciferolis), kuris randasi kai kuriuose gyvūniniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, riebiose žuvyse ir kiaušinių tryniuose. Ir vitaminas D2 (ergokalciferolis) – jis vyrauja kai kuriuose augaluose, grybuose ir mielėse Iš šių dviejų vitamino D formų, D3 arba cholekalciferolis padidina vitamino D kiekį kraujyje beveik dvigubai efektyviau nei D2 - ergokalciferolis. Nors abi vitamino D formos gerai absorbuojamos plonojoje žarnoje.
Kad vitaminas D taptų aktyvus, jam reikia atlikti du konversijos etapus. Pirmiausia, jis kepenyse virsta kalcidioliu arba 25 (OH) D. Tai yra vitamino laikymo forma. Antra, jis virsta kalcitrioliu arba 1,25 (OH) 2D, inkstuose. Tai yra aktyvioji steroidinių hormonų vitamino D forma. Kalcitriolis sąveikauja su vitamino D receptoriumi, kurio yra beveik kiekvienoje organizmo ląstelėje. Kai aktyvi vitamino D forma prisijungia prie šio receptoriaus, įjungiami arba išjungiami genai, dėl ko prasideda pakitimai ląstelėse. Tai panašu į tai, kaip veikia dauguma kitų steroidinių hormonų. Vitaminas D skatina kalcio absorbciją žarnyne ir palaiko pakankamą kalcio ir fosforo koncentraciją kraujo serume, kuri svarbi kaulų mineralizacijai ir hipokalceminės tetanijos išvengimui (nevalingo raumenų susitraukimo, sukeliančio mėšlungį ir spazmus). Jis taip pat reikalingas kaulų augimui ir kaulų pertvarkymui osteoblastų ir osteoklastų pagalba. Nesant pakankamai vitamino D organizme, kaulai gali tapti ploni ir trapūs. Vitamino D pakankamas kiekis apsaugo vaikus nuo rachito, o suaugusiuosius nuo osteomaliacijos. Vitaminas D kartu su kalciu taip pat padeda apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo osteoporozės. Vitaminas D organizme atlieka kitus vaidmenis, įskaitant uždegiminių procesų mažinimą, taip pat tokių procesų kaip ląstelių augimas, nervų ir raumenų bei imuninės funkcijos ir gliukozės apykaitos moduliaciją. Daugelį genų, koduojančių baltymus, reguliuojančius ląstelių dauginimąsi, diferenciaciją ir apoptozę, iš dalies moduliuoja vitaminas D. Vitaminas D taip pat svarbus imuninės sistemos stiprinime bei apsaugoje nuo vėžio. Vitaminas D gali būti gaminamas iš cholesterolio odoje, kai ją veikia ultravioletiniai B (UVB) saulės spinduliai. Jei gyvenate vietovėje, kur gausu saulės spindulių, tikriausiai galite gauti visą reikalingą vitamino D kiekį kelis kartus per savaitę kaitindamiesi saulėje. Atminkite, kad jei apnuoginsite tik veidą ir rankas, vitamino D pasigaminsite kur kas mažiau. Tuo labiau, jei naudosite kremą nuo saulės, vitamino D gamyba bus labai menka arba kremas gali visai sustabdyti šį procesą. Jei gyvenate vietovėje, kurioje nėra pakankamai saulės spindulių, vitamino D būtina gauti iš maisto produktų ar papildų ir ypatingai tai svarbu žiemos laikotarpiu.
Vitamino D trūkumas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių maistinių medžiagų trūkumų. Kai kuriems žmonėms gresia didesnė rizika nei kitiems. Būtent, vyresniems suaugusiesiems yra daug didesnė vitamino D trūkumo rizika. Taip pat, vitamino D trūkumas pasireiškia sergant lėtinėmis ligomis, kaip nutukimas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vėžiu ir kitomis. Vitamino D trūkumą galima būtų pavadinti tyliąją epidemija, nes simptomai paprastai yra subtilūs ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius. Labiausiai žinomas vitamino D trūkumo simptomas yra rachitas - kaulų liga, dažna besivystančių šalių vaikams. Šio vitamino trūkumas taip pat yra susijęs su osteoporoze, sumažėjusiu mineralų tankiu ir padidėjusia kritimo bei lūžių rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems mažą vitamino D kiekį, yra daug didesnė širdies ligų, diabeto (1 ir 2 tipo), vėžio, demencijos ir autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, rizika. Galiausiai, vitamino D trūkumas yra susijęs su sumažėjusia gyvenimo trukme. Be to, neaišku, ar trūkumas prisideda prie šių ligų, ar žmonės, turintys žemą lygį, tikėtina, kad ja susirgs. Kadangi vitaminas D tirpsta riebaluose, jo absorbcija priklauso nuo žarnyno gebėjimo įsisavinti maistinius riebalus. Riebalų prastas įsisavinimas yra susijusi su sveikatos sutrikimais, apimančiais kai kurias kepenų ligos formas, cistinę fibrozę, celiakiją, Krono ligą ir opinį kolitą. Be to, kad padidėja vitamino D trūkumo rizika, žmonės, sergantys šiomis ligomis, negali valgyti tam tikrų maisto produktų, tokių kaip pieno produktai (kurių daugelis yra praturtinti vitaminu D), arba valgyti tik nedidelį kiekį jų. Asmenims, kuriems sunku įsisavinti maistinius riebalus, gali reikėti papildomai vartoti vitamino D. Asmenų, kurių kūno masės indeksas yra 30 ar daugiau, 25(OH)D koncentracija serume yra mažesnė nei normalaus svorio asmenų. Nutukimas neturi įtakos organizmo gebėjimui sintetinti vitaminą D, tačiau didesnis poodinių riebalų kiekis sulaiko daugiau vitamino. Nutukusiems žmonėms gali prireikti didesnio vitamino D suvartojimo, kad būtų pasiektas 25 (OH) D kiekis, panašus į normalaus svorio žmonių kiekį.
Kaulų sveikata Žmonėms senstant, ypač moterims menopauzės metu, kaulų irimo greitis viršija kaulų formavimosi greitį. Laikui bėgant kaulų tankis gali mažėti, o galiausiai gali išsivystyti osteoporozė. Pakankamas vitamino D kiekis sumažina osteoporozės, kritimo ir lūžių riziką ir gali padėti išvengti šių sveikatos sutrikimų vyresnio amžiaus žmonėms. Kaulų sveikata taip pat priklauso nuo juos supančių raumenų būklės, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą ir laikyseną bei sumažinti kritimo riziką. Vitaminas D taip pat reikalingas normaliam raumenų skaidulų vystymuisi ir augimui, o nepakankamas vitamino D kiekis gali neigiamai paveikti raumenų jėgą ir sukelti raumenų silpnumą bei skausmą (miopatija) Vėžiniai susirgimai. Vitaminas D gali slopinti kancerogenezę ir sulėtinti naviko progresavimą, pavyzdžiui, skatindamas ląstelių diferenciaciją ir slopindamas metastazes. Vitaminas D taip pat gali turėti priešuždegiminį, imunomoduliuojantį, proapoptozinį ir antiangiogeninį poveikį. Epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai pateikia nevienodų įrodymų, ar vitamino D suvartojimas bei jo kiekis kraujo serume turi įtakos vėžio dažnumui, progresavimui ar mirtingumo rizikai. Iki šiol atlikti tyrimai nerodo, kad vitaminas D su kalcio papildais ar be jų sumažina vėžio dažnį, tačiau pakankamas arba didesnis 25 (OH) D kiekis gali sumažinti mirtingumą nuo vėžio. Reikia tolesnių tyrimų, siekiant nustatyti, ar vitamino D nepakankamumas padidina vėžio riziką. Depresija Vitaminas D dalyvauja įvairiuose smegenų procesuose, o vitamino D receptoriai yra neuronuose bei smegenų srityse, kurios, kaip manoma, yra susijusios su depresijos patofiziologija. Manoma, kad vitaminas D gali palengvinti simptomus žmonėms, sergantiems klinikine depresija, tačiau užtvirtinimui būtina atlikti daugiau tyrimų.
Optimali 25 (OH) D koncentracija serume gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės grupės bei naudojamų papildų. Vienintelis būdas sužinoti, ar jums trūksta, ir todėl reikia papildyti, yra atlikti kraujo tyrimą. Vitamino D rekomenduojama paros dozė gali būti nurodoma tiek mikrogramais (mcg), tiek tarptautiniais vienetais (TV). 1 mcg vitamino D yra lygus 40 TV. Pasak JAV Nacionalinės medicinos akademijos, saugi viršutinė riba yra 4000 TV (100 mcg) per dieną. Vitamino D3 papildai, atrodo, efektyviau didina vitamino D kiekį nei D2 papildai. Tačiau skirtingų šalių vitamino D vartojimo gairės gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Endokrinologų draugija 2011 m. nurodė, kad, norint palaikyti 25(OH)D koncentraciją serume virš 75 nmol/l (30 ng/ml), suaugusiems žmonėms gali prireikti mažiausiai 37,5–50 mcg (1500–2 000 TV) per dieną papildomo vitamino D, o vaikams ir paaugliams gali prireikti mažiausiai 25 mcg (1000 TV) per dieną. Priešingai, Jungtinės Karalystės vyriausybė 4 metų ir vyresniems piliečiams rekomenduoja suvartoti tik 10 mcg (400 TV) per dieną. Pažymėtina, kad vitamino D papildai gali sąveikauti su kelių rūšių vaistais: statinais, steroidais, diuretikais, orlistatais. Keli pavyzdžiai pateikti žemiau. Asmenys, reguliariai vartojantys šiuos ir kitus vaistus, turėtų aptarti vitamino D vartojimą savo šeimos gydytoju.