Inozitolis

Inozitolis natūraliai randamas įvairiuose maisto produktuose ir yra į vitaminą panaši medžiaga, kurios yra visuose gyvūnų audiniuose (didžiausia koncentracija randama širdyje ir smegenys). Taip pat, žmogaus organizmas gali gaminti inozitolį iš su maistu suvartojamų angliavandenių. Tačiau tyrimai rodo, kad papildomas inozitolis papildų pavidalu gali turėti daugiau naudos sveikatai.

Inozitolio funkcijos organizme

Inozitolis turi 9 izoformas, iš kurių gamtoje populiariausias – mioinozitolis. Inozitolis yra tarpląstelinis komponentas ir susijęs su įvairiais neuromediatorių receptoriais, tokiais kaip serotonino, dopamino ir glutamato bei dalyvaujantis keičiant jų lygį. Inozitolis vaidina svarbų vaidmenį lipidų sintezėje, ląstelių membranų struktūroje ir ląstelių augime. Taip pat, inozitolis veikia kaip hormono insulino, atsakingo už gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, tarpininkas. Literatūros duomenys rodo, kad kai kuriuose audiniuose egzistuoja koreliacija tarp atsparumo insulinui ir mioinozitolio sumažėjimo. Inozitolio maistiniai šaltiniai tai grūdai, pupelės, riešutai ir švieži vaisiai bei daržovės. Tačiau papildomos inozitolio dozės yra naudingos ir būtinos organizmui, nes išvardinti maisto produktai nėra vyraujantys dabartinio žmogaus mityboje.

Nauda sveikatai

Inozitolis gali padėti subalansuoti svarbias smegenų chemines medžiagas, įskaitant tas, kurios, kaip manoma, veikia žmogaus nuotaiką, pavyzdžiui, serotoniną ir dopaminą. Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog kai kurių žmonių, sergančių depresija, nerimu ir kompulsiniais sutrikimais, smegenyse yra mažesnis inozitolio kiekis. Nors dar trūksta detalesnių ir platesnių tyrimų, tačiau keliama prielaida, kad inozitolis galėtų būti alternatyvus psichinės sveikatos būklių gydymo komponentas. Taip pat, vis dar ribotų tyrimų rezultatai rodo, kad inozitolio papildai gali būti naudingi gydant panikos sutrikimus, kai kurias nerimo formas. Panikos priepuoliui būdingas staigus stiprios baimės jausmas, ir simptomai yra greitas širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, prakaitavimas ir dilgčiojimas ar tirpimas rankose. Vieno tyrimo metu 20 asmenų, sergančių panikos sutrikimu, 1 mėnesį kasdien vartojo 18 gramų inozitolio priedą ir įprastą vaistą nuo nerimo. Vartojantys inozitolį, panikos priepuolių per savaitę patyrė mažiau, nei asmenys, vartojantys vaistius preparatus. Nors reikia daugiau tyrimų, inozitolis rodo gana aukštą alternatyvų psichinės sveikatos būklių, įskaitant panikos sutrikimą, depresiją ir bipolinį sutrikimą, gydymo potencialą. Inozitolis gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje, tokiu būdu kontroliuoti medžiagų apykaitos rizikos veiksnius, pagerinti insulino funkciją, sumažinti kraujospūdį ir skatinti ovuliaciją moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Inozitolis, taip pat padeda sumažinti cukraus kiekį bei pagerinti cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat, gali padėti išvengti padidėjusio cukraus kiekio kraujyje nėštumo metu vartojant inozitolį kartu su folio rūgštimi, tačiau būtini platesni tyrimai.

Vartojimas

Dauguma žmonių inozitolio papildus gerai toleruoja. Tačiau galimas lengvas šalutinis poveikis vartojant 12 gramų per dieną ar didesnes dozes. Tai pykinimas, dujos, miego sutrikimai, galvos skausmas, galvos svaigimas ir nuovargis. Nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima nustatyti papildų saugumą nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi, tačiau atrodo, kad motinos piene natūraliai yra daug inozitolio. Be to, neaišku, ar inozitolio papildai yra saugūs ilgalaikiam vartojimui. Daugumoje tyrimų inozitolio papildai buvo vartojami tik metus ar mažiau. Svarbiausia tai, kad prieš pradėdami vartoti inozitolį, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

Camfield, D. A., Sarris, J., & Berk, M. (2011). Nutraceuticals in the treatment of obsessive compulsive disorder (OCD): a review of mechanistic and clinical evidence. Progress in Neuro-Psychopharmacology and Biological Psychiatry, 35(4), 887-895.
Carlomagno, G., & Unfer, V. (2011). Inositol safety: clinical evidences. Eur Rev Med Pharmacol Sci, 15(8), 931-6.
Farren, M., Daly, N., McKeating, A., Kinsley, B., Turner, M. J., & Daly, S. (2017). The prevention of gestational diabetes mellitus with antenatal oral inositol supplementation: a randomized controlled trial. Diabetes care, 40(6), 759-763.
Fruzzetti, F., Perini, D., Russo, M., Bucci, F., & Gadducci, A. (2017). Comparison of two insulin sensitizers, metformin and myo-inositol, in women with polycystic ovary syndrome (PCOS). Gynecological Endocrinology, 33(1), 39-42.
Gerli, S., Papaleo, E., Ferrari, A., & Di Renzo, G. C. (2008). Randomized, double blind placebo-controlled trial: effects of myo-inositol on ovarian function and metabolic factors in women with PCOS. Alternative Medicine Review, 13(1), 73-74.
Kamenov, Z., Kolarov, G., Gateva, A., Carlomagno, G., & Genazzani, A. D. (2015). Ovulation induction with myo-inositol alone and in combination with clomiphene citrate in polycystic ovarian syndrome patients with insulin resistance. Gynecological Endocrinology, 31(2), 131-135.
Larner, J. (2002). D-chiro-inositol–its functional role in insulin action and its deficit in insulin resistance. International journal of experimental diabetes research, 3.
Mukai, T., Kishi, T., Matsuda, Y., & Iwata, N. (2014). A meta‐analysis of inositol for depression and anxiety disorders. Human Psychopharmacology: Clinical and Experimental, 29(1), 55-63.
Palatnik, A., Frolov, K., Fux, M., & Benjamin, J. (2001). Double-blind, controlled, crossover trial of inositol versus fluvoxamine for the treatment of panic disorder. Journal of clinical psychopharmacology, 21(3), 335-339.
Papaleo, E., Unfer, V., Baillargeon, J. P., & Chiu, T. T. (2009). Contribution of myo-inositol to reproduction. European Journal of Obstetrics & Gynecology and Reproductive Biology, 147(2), 120-123.
Santamaria, A., Giordano, D., Corrado, F., Pintaudi, B., Interdonato, M. L., Vieste, G. D., ... & D'Anna, R. (2012). One-year effects of myo-inositol supplementation in postmenopausal women with metabolic syndrome. Climacteric, 15(5), 490-495.
Shawcross, D. L., Balata, S., Olde Damink, S. W. M., Hayes, P. C., Wardlaw, J., Marshall, I., ... & Jalan, R. (2004). Low myo-inositol and high glutamine levels in brain are associated with neuropsychological deterioration after induced hyperammonemia. American Journal of Physiology-Gastrointestinal and Liver Physiology, 287(3), G503-G509.
Shimon, H., Agam, G., Belmaker, R. H., Hyde, T. M., & Kleinman, J. E. (1997). Reduced frontal cortex inositol levels in postmortem brain of suicide victims and patients with bipolar disorder. American Journal of Psychiatry, 154(8), 1148-1150.
Zheng, X., Liu, Z., Zhang, Y., Lin, Y., Song, J., Zheng, L., & Lin, S. (2015). Relationship between myo-inositol supplementary and gestational diabetes mellitus: a meta-analysis. Medicine, 94(42).